rūkulys

rūkulỹs sm. (3^b) 1. žr. rūklys 1: Kaip aš parinksiu bites, kad nėr kam rūkulỹs paturėti Žž. Bitės nesbijo rū̃kulio Lp. Pas piktas bites ir su rū̃kuliu pasdaro baisu Lš. Padarykit rū̃kulį, tai eisim in bites Mrs. Anūkas atnešė iš pirkios rūkulį, padarytą iš seno skarulio ar autakojo V.Krėv. 2. Dr juok. sėdynė, užpakalis.